Visos datos yra UTC + 2 valandos





Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 
  Spausdinti

Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 28 Gru 2010, 10:59 
Moderatorius
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Temos autorius
Užsiregistravo:02 Gru 2010, 11:52
Karma: + 40 -
Pranešimai:1031
Šiek tiek internete pasirausiau, bet gero išsamaus straipsnio apie žaliavalgystę neradau.
Kas matė- prašau, dedam čia nuorodas arba tiesiog įkopijuokim straipsnius

_________________
Apie žaliavalgystę ir natūralų gyvenimą
http://www.aum.lt/


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 28 Gru 2010, 17:47 
Dažnas dalyvis
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:07 Gru 2010, 13:56
Karma: + 1 -
Pranešimai:147
aš pamenu, kiek rasdavau informacijos , tai ji tik paviršutiniškai, labai norėčiau sužinoti daugiau apie žmogaus kūno ląsteles daugiau, t.lomanas interviu metu kažką užsiminė,kad tik dalis kūno ląstelių funkcionuoja, kai maitiniesi nenatūraliu maistu.būtų naudinga sužinoti daugiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 29 Gru 2010, 08:06 
Moderatorius
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Temos autorius
Užsiregistravo:02 Gru 2010, 11:52
Karma: + 40 -
Pranešimai:1031
na, apie dalinai finkcionuojancias l1steles ir as negirdejau, nars aibes info anglu ir rusu kalbomis skaiciau.. gal neuzstrigo man tokia informacija.. apie enzymus skaicaiu, apie tai, kad lasteles zarnyno buna nesveikai isbrinkusios ir perpildytos duju, apie mikroflora.. reikia surasti t.lomano iterviu, net idomu pasidare

_________________
Apie žaliavalgystę ir natūralų gyvenimą
http://www.aum.lt/


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 29 Gru 2010, 11:14 
Naujokas
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:06 Gru 2010, 17:53
Karma: + 3 -
Pranešimai:13
Miestas: Ročkių bendruomenė
Lytis: Vyriška
Vietovė: Lietuva
Laimio puslapyje buvo iš Veido idetas straipsniukas,
toks nevisai gal žaliavalgiškas, bet diskusijom manau tinkamas :D
nuorodos nemokejau is to puslapio paimt tai ikeliu visa :)



Gyvojo maisto nauda ir trūkumai

Kartais sakoma: ką valgome, tokie ir esame. Apie maisto sveikumą, tinkamumą, naudą ar žalą pastaruoju metu kalbama labai daug. Matyt, tikrai verta juo atidžiau pasidomėti. Juolab kad produktų apdorojimo būdų - daugybė.

Gamta mumis jau pasirūpino

Pasak gydytojų, mityba lemia daugiau nei pusę visų organizmo ligų bei sutrikimų. Netinkamai maitindamiesi jaučiamės apsunkę, skundžiamės neaiškios kilmės skausmais, energijos stygiumi ir daugybe kitų negalavimų. Vien nutukimas (kurio pagrindinė priežastis - per didelis su maistu gaunamos energijos kiekis ir per mažas jos išeikvojimas) lemia, kad žmogus gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau už nenutukusį, dažniau miršta per operacijas, jį 2,5 karto dažniau ištinka insultas, 1,5 karto dažniau - mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir taip toliau…

Vis dažniau kalbama, kad reikia valgyti kuo natūralesnį maistą. Ir iš tikrųjų - gamta aprūpino mus visais reikalingais produktais, kuriuose rasime būtiniausių maisto medžiagų: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, kitų biologiškai aktyvių komponentų. Kitaip sakant, visko, ko reikia gyvybei palaikyti ir sveikatai užtikrinti. Tačiau žmogus išrado įvairių maisto apdorojimo ir “patobulinimo” būdų: kaip jį paskaninti, apsaugoti nuo gedimo, kaip sumaišyti nesimaišančius jo komponentus… Ne visi jie blogi, bet ne visi ir geri.

Gyvasis maistas. Kas tai?

“Gyvam organizmui reikalingas gyvas maistas”, - teigia vadinamojo gyvojo maisto (angliškai - raw food) propaguotojai. Pasak jų, norint nepristigti energijos, būti judriems, gyvybingiems, žvaliems ir patenkintiems gyvenimu, reikia valgyti termiškai neapdorotą - nekeptą, nevirtą, negarintą maistą. Kaip jis ruošiamas?

Pirmiausia sąlyga - jam pagaminti naudojama ne aukštesnė kaip 45 laipsnių temperatūra. Dar geriau produktų iš viso nekaitinti. Todėl gyvojo maisto mėgėjai daugiausia valgo įvairias salotas iš “žalių” komponentų (vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, šaltai spausto aliejaus), įvairias šaltas sriubas ir kokteilius. Juos tikrai galima pagirti už išradingumą taikant nesudėtingas, tačiau įvairias maisto ruošimo technikas: daiginimą, džiovinimą, mirkymą, fermentavimą, malimą, smulkinimą, sulčių spaudimą, tyrių trynimą ir t. t. Naudojant nesudėtingą virtuvės įrangą įprasti produktai įgauna naujų tekstūrų, netikėtų formų bei savybių. Be orkaičių ar viryklių gyvojo maisto gamintojai iš grūdų geba pagaminti trapių paplotėlių, iš riešutų, daržovių, sėklų - blynelių ir trapučių. Sūrį ir pieną jie moka išgauti iš riešutų, lazaniją paruošti iš cukinijos griežinėlių, o trintų sriubų įvairovė tiesiog glumina.

Patiekalams saldinti pasitelkiamos natūralios medžiagos - medus, datulės, razinos, kiti džiovinti vaisiai. Naudojama nerafinuota druska ir aliejus, šviežios prieskoninės žolės, sėklos, kiti natūralūs maisto pagardai.

Ruošiant tokį maistą naudojama kuo daugiau natūralių, vietinės kilmės, ekologiškų ar organinių, genetiškai nemodifikuotų, daugiausia augalinių produktų. Stengiamasi maksimaliai išsaugoti produktų biologinę vertę ir užtikrinti patiekalo maistingumą. Pagamintas maistas turi būti iš karto suvalgomas, jis negali būti laikomas ilgiau kaip valandą, juo labiau - nepaliekama rytdienai.

Kuo jis naudingas?

Gaminant iš šviežių, nekaitintų produktų patiekaluose išsaugomos visos veikliosios medžiagos, nesunaikinami virškinamajam traktui labai svarbūs fermentai, karščiui jautrūs vitaminai ir kitos naudingos medžiagos.

Gyvasis maistas padeda lengviau atsikratyti nereikalingų kilogramų, išsigydyti kai kurių formų alergiją, odos ligas, pavyzdžiui, neurodermitą. Jo valgytojai (jeigu taip maitinasi ilgesnį laiką), panašiai kaip vegetarai, gerokai rečiau serga podagra ir diabetu, jų inkstai geriau funkcionuoja, jiems beveik niekada neužkietėja viduriai, mažesnė ir širdies infarkto, insulto, storosios žarnos, krūties vėžio rizika. Šių žmonių kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje taip pat paprastai mažesni.

Valgant gyvąjį maistą nėra rizikos užsikrėsti galvijų kempinlige, snukio ir nagų liga, negaunama galvijams bei paukščiams su pašaru duodamų ir jų mėsoje išliekančių augimo hormonų, antibiotikų likučių.

Teigiama, kad iš termiškai neapdorotų, gyvų produktų organizmas geriau pasisavina veikliąsias medžiagas, neapsunksta virškindamas ir įgauna daugiau energijos. Gyvasis maistas esą padeda nuskaidrinti mintis ir sąmonę, yra kupinas sveiko “užtaiso” kūnui.

Maisto kaitinimas ne visada tik žalingas

Mitybos specialistai sutinka, kad reikia valgyti daug šviežių, termiškai neapdorotų daržovių, vaisių, mitybą paįvairinti riešutais, sėklomis, vartoti mažiau rafinuotų, kelissyk perdirbtų produktų. Jie neneigia, kad dėl šilumos poveikio visiškai arba iš dalies suyra kai kurios organizmui reikalingos maisto medžiagos, pavyzdžiui, vitaminai B1, C, karotinoidai, folio rūgštis. O štai riebalai, mineralai, vitaminas K, biotinas, niacinas paprastai atsparūs šilumai. Visi sveikos mitybos specialistai nepataria maisto kaitinti pakartotinai, nes tada naudingų medžiagų jame labai sumažėja.

Tačiau produktų virimas, kepimas ar ruošimas garuose turi neabejotinų privalumų. Pavyzdžiui, kaitinant maiste sunaikinami žalingi mikroorganizmai, todėl sumažėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Apdorojimas šiluma pagerina produktų virškinimą, nes pakaitinti baltymai ir kai kurių rūšių angliavandeniai organizmo lengviau pasisavinami. Negana to, karštis ir šiluma padidina kai kurių maisto medžiagų naudingumą organizmui (priešingai, nei teigia gyvojo maisto šalininkai). Pasak mitybos specialistų, dėl šilumos vitaminas B6, niacinas, folio rūgštis, karotinoidai atpalaiduojami nuo sunkiai virškinamų kompleksų ir yra geriau pasisavinami. Ką jau kalbėti apie tai, kad kaitinimas dažnai labai pagerina maisto skonį ir konsistenciją.

Apie nitratus ir maro bakterijas

Gydytojų teigimu, organizmui tikrai nėra naudinga, kai žmogus maitinasi tik vienos rūšies produktais. Kad ir daržovėmis.

Nitratai - visiems žinomi žalingi azoto junginiai, galintys patekti į organizmą su maistu. Apie 80 proc. jų patenka su daržovėmis, į kurias prasiskverbia iš dirvožemio. Patekę į žarnyną, tulžies ir šlapimo pūslę, nitratai jungiasi su baltymų apykaitos produktais ir sudaro sveikatai pavojingas druskas - nitrozaminus. Yra duomenų, kad šios druskos gali būti ir onkologinių ligų priežastis. Didžiausi nitratų kiekiai kaupiasi bulvėse, agurkuose, kopūstuose, burokėliuose, morkose, lapinėse daržovėse. Įdomu tai, kad dideli nitratų kiekiai aptinkami ir ekologiškai išaugintose daržovėse. Šių junginių mažėja daržoves įvairiai apdorojant - verdant, mirkant, lupant, rauginant, konservuojant, jų daržovėse mažėja ir nuo laikymo.

Jersinijos - bakterijos, galinčios sukelti ūmią žarnyno infekciją jersiniozę, o jų išskiriami apykaitos produktai - toksinę alergiją. Viena jersinijų rūšis - yersinia pestis - sukelia ir kai kurias maro formas. Infektologų duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje kasmet užfiksuojama arti šimto jersiniozės atvejų. Žmonės jersinijomis dažniausiai užsikrečia taip pat per žalias užterštas daržoves arba vaisius: morkas, kopūstus, burokus, svogūnus, bulves, rečiau - vaisius. Jersinijos yra labai atsparios šalčiui, gali ilgai išgyventi bei daugintis ant daržovių ir vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose, šaldytuvuose. Jos visiškai sunaikinamos produktus verdant.

Tad kokį maistą rinktis?

Nė vienos moksliškai nepatvirtintos mitybos teorijos nereikėtų sau taikyti aklai. Išsirinkite iš jų tai, kas racionaliausia, artimiausia, priimtiniausia.

Kiekvienas mitybos specialistas, dietologas ar šeimos gydytojas patikins, kad reikia valgyti kuo įvairesnį, šviežesnį, mažiau perdirbtą maistą. Per dieną patariama suvalgyti 300-500 g daržovių ir 200-300 g vaisių. Du trečdaliai jų turi būti švieži. 100-120 g mėsos ar žuvies užtikrins, kad gautume visaverčių baltymų bei gyvybiškai būtinos geležies. Šlakelis aliejaus padės pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus ir t.t.

Maisto įvairovė yra labai svarbi. Tik valgydami skirtingų, įvairių, kasdien vis kitokių produktų gausime didžiausią kiekį vertingų maisto medžiagų ir mažiausią - organizmui nenaudingų.


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 17 Kov 2011, 14:27 
Naujokas
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:17 Kov 2011, 13:30
Karma: + 1 -
Pranešimai:14
Lytis: Moteriška
Vietovė: Lietuva-Italija
Sveiki gyvi! :) Neseniai pati parasiau straipsniuka apie zaliavalgyste. Tiesa, jis daugiau skirtas zmonems, galbut visai negirdejusiems apie tai, kad susipazintu. Stai nuorodele: http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pa ... 42&l=2&p=1

O jau pradejusiems eiti siuo keliu, gal bus idomios atskiros istraukos is straipsnelio:

Gamta pasirūpina viskuo

Kitas dalykas, dėl kurio kyla daugybė ginčų ir painiavos, yra mūsų įprotis maisto produktus klasifikuoti pagal turimas maistines medžiagas, t. y. baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines druskas, vitaminus. „Juk toks skirstymas gamtoje neegzistuoja“, – šypsosi gyd. G. Cocca. Žmonės, valgantys gyvūninės kilmės produktus ir jų nevartojantys, dažnai ginčijasi dėl pastariesiems gresiančio baltymų trūkumo.

Gyd. G. Cocca savo aiškinimą pradeda klausimu: „Ar mėsoje yra baltymų? Taip, yra. Kaip manote, kiek jų yra 100 g mėsos? Daugelis nežino, bet pabandykite įsivaizduoti. Ogi apie 20 g. Ar yra baltymų duonoje? Taip pat yra, 10 g / 100 g. Tai reiškia, jog 200 g duonos yra tiek pat baltymų, kaip ir 100 g mėsos. O daržovėse? Pavyzdžiui, bulvėse yra 2 g baltymų. Vaisiuose – šiek tiek mažiau nei gramas. Kiek baltymų motinos piene? Pirmasis visų mūsų maistas, kuris per kelis mėnesius padvigubina kūdikio svorį, iš pradžių turi 2,5–2 g baltymų, o kiek vėliau, kai šis tampa jau trigubai didesnis, baltymų sumažėja iki 1,5–1,2 g, t. y. šiek tiek daugiau nei jų yra vaisiuose.“

Rodos, pati gamta padeda pereiti prie mums, kaip rūšiai, tinkamo maisto. Tik kad mes jos tiesiog nepaisome. Gyd. G. Cocca tęsia: „Su kuo lyginame teigdami, jog veganiškoje dietoje (nevartojama nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ir kiaušinių) mažai baltymų? Visos oficialiosios studijos apie tai, kiek žmogui reikia baltymų, remiasi su žiurkėmis atliktais eksperimentais. Bet ar ne keista lyginti, kai žiurkės piene baltymų yra apie 8–10 g, o žmogaus piene jų skaičius svyruoja nuo 2,5 iki 1,2 g?“

Iškalbinga organizmo reakcija

Mėsa, pienas, duona, vaisiai ir daržovės... Skirtumas yra ne tik tarp jų, bet ir tarp virto ir žalio maisto. Įdomus klausimas: ar mūsų organizmas, be skonio skirtumo, supranta, kad mes suvalgėme keptą arba žalią obuolį? Jei supranta, tai kaip reaguoja? Į šiuos klausimus atsako šveicarų daktaro Paul Kouchakoff atliktas eksperimentas. Jis nustatė, jog kaskart valgant maistą, apdorotą aukštesnėje nei 50 ºC temperatūroje, organizme padidėja baltųjų kraujo kūnelių kiekis. Tai vadinama maistine leukocitoze. Leukocitų kiekis suvalgius to paties, tik termiškai neapdoro, žalio produkto išlieka nepakitęs. Taigi suvalgius virto maisto įsijungia organizmo imuninė sistema. Vadinasi, kūnas reaguoja kaip į pavojų. Nors ir būdamas labai stiprus, ilgainiui jis pradeda silpti, o mus pradeda pulti ligos.

Reikėtų paminėti dar ir tai, jog mūsų organizmas, virškindamas suvalgytą maistą, jame esančias maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius ir t. t.) suskaido. Pavyzdžiui, baltymai suskaidomi į aminorūgštis. Įdomu, kad vaisiuose ir daržovėse aminorūgščių jau yra, tai lyg iš anksto suskaidyti baltymai. Taigi organizmui nereikia papildomai dirbti norint juos pasisavinti, o mes, net ir gausiai suvalgę žalių vaisių ar daržovių, jaučiamės lengvi ir energingi. Kalbat apie žaliavalgystę ir mūsų organizmą, dar vienas dėmesio vertas elementas – fermentai. Tai medžiagos, būtinos virškinimui ir ląstelių „remontui“. Jų yra mūsų organizme ir augaliniame maiste. Jei augalinį maistą apdorojame aukštesnėje nei 45 ºC temperatūroje, fermentai suyra, o mes virškindami turime panaudoti savuosius, taigi „apiplėšiame“ savo organizmą ir mūsų ląstelės ỹra greičiau.

Žaliavalgiai atletai griauna mitus

Pereiti vien prie termiškai neapdoroto maisto nėra lengva. Jei staiga pakeisite savo mitybos įpročius, galite susidurti su nemalonia detoksikacija. Be to, mes juk labai prisirišę prie savo mitybos tradicijų, todėl net ir daugelis pradedančiųjų žaliavalgių gyvą maistą, bent jau išoriškai, stengiasi paversti panašiu į įprastą virtą ar keptą. Pasaulyje dienos šviesą išvysta vis daugiau įspūdingų žaliojo maisto receptų knygų, į kurias žvelgiant sunku patikėti, jog visa tai pagaminta pačiu paprasčiausiu būdu. Tačiau užtenka vieną kartą pabandyti, kad suvoktume, kaip lengvai gali būti sugriaunami mūsų pačių sukurti mitai. Skubu jus padrąsinti, jog energijos tikrai nepritrūks, atvirkščiai, nustebsite, o kur gi ji buvo iki šiol. Tai galėtų patvirtinti daugelis žaliavalgių, kurių gretose yra ir pasaulinio lygio atletų.

Vienas iš jų – Tim VanOrden. Nuo 1998 m. jis atsisakė viso gyvūninės kilmės maisto, o nuo 2004 m., norėdamas pagerinti sveikatą, perėjo prie žaliavalgystės. Šiandien jam 43 m., bet jis vis dar karaliauja gausybės maratonų lentelių viršūnėse.

34 m. Stefania Licari dirba gydytoja Londone. Jau 4 m. ji yra žaliavalgė. Būdama tik mėgėja, daugelio nuostabai, ji įveikė itin sudėtingą 200 km ilgio ultramaratono trąsą per Brazilijos džiungles. Ne šiaip įveikė, bet užėmė trečiąją vietą moterų grupėje. Stefania nenustygsta vietoje, ji nuolat ieško, kur dar galima išbandyti savo kūno galimybes.


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 17 Kov 2011, 14:31 
Dažnas dalyvis
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:07 Gru 2010, 13:56
Karma: + 1 -
Pranešimai:147
perskaiciau, :D


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 31 Kov 2011, 14:43 
Naujokas
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:17 Kov 2011, 21:24
Karma: + 0 -
Pranešimai:14
Lytis: Moteriška
Vietovė: Vilnius
Aptikau internete mitybos lentelę, kažkas, įtariu, neatingėjo surinkti lietuvių kalba iš įvairių šaltinių, radau vegetariškame puslapyje:
https://docs.google.com/View?docid=dcscrjd4_29wxm2xtff


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 03 Bal 2011, 17:51 
Moderatorius
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Temos autorius
Užsiregistravo:02 Gru 2010, 11:52
Karma: + 40 -
Pranešimai:1031
Savo bloge parašiau kelis trumpus straipsnius apie žaliavalgystę, juokais pavadinau šį savo veikaliuką „konspektukas“, nes pagavusi įkvėpimą šį straipsniukų ciklą pratęsiu.
Skirta, aišku, ne ekspertams ir ne žaliavalgystės profesionalams. Bet tiems, kas dar kelio pradžioj, kažkas galėtų būti įdomu.
Tikiuos, nieko neįžeisiu savo gramatinėmis klaidomis.

http://www.aum.lt/?p=270
http://www.aum.lt/?p=274
http://www.aum.lt/?p=279

_________________
Apie žaliavalgystę ir natūralų gyvenimą
http://www.aum.lt/


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 12 Bal 2011, 18:40 
Dažnas dalyvis
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:07 Gru 2010, 13:56
Karma: + 1 -
Pranešimai:147
http://www.draugauki.me/2011/03/zalias-kokteilis/
įdomus straipsnis. kokia Jūsų nuomonė???? :D


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 12 Bal 2011, 22:47 
Dažnas dalyvis
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:07 Gru 2010, 13:56
Karma: + 1 -
Pranešimai:147
http://www.kampo.lt/straipsniai/apie-vitamina-b12
iš tiesų būtų naudinga sužinoti, iš kur galima gauti minėto b12 vitamino?


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 03 Sau 2012, 11:25 
Dalyvis
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:29 Bir 2011, 19:42
Karma: + 4 -
Pranešimai:92
Lytis: Vyriška
Vietovė: Vilnius
Žaliavalgiai: žmogus galėtų gyventi 150 metų

http://www.grynas.lt/gyvenimas/zaliaval ... d=53668611


Energingi, sveiki ir jauni „senukai“, nenuilstantys maratonų bėgikai ir žmonės, bandantys suprasti tai, ką diktuoja mūsų prigimtis – apie juos ir jų pasirinktą mitybos būdą, žaliavalgystę, kalbėjome praėjusiame žurnalo numeryje. Tęskime pradėtą pažintį su gyvojo maisto atstovais ir jų mintimis.

Žalias ar virtas?

Kodėl mes, žmonės, vieninteliai iš visų žemės sutvėrimų verdame, kepame ar kitaip apdorojame savo maistą? Ar motulė gamta mus taip nuskriaudė, jog be papildomų priemonių negalime valgyti mums skirto maisto? O gal atvirkščiai, rodos, tai mes įpratome valgyti visai ne tai, ką gamta mums yra paruošusi. Dažniausiai verdame tam, kad galėtume suvartoti tai, kas būdamas žalias mums būtų sunkiai įkandamas, ko nepajėgtume suvirškinti.

Žaliavalgiai teigia, jog jei maistas yra nevalgomas, kai jis yra žalias, vadinasi, jis mums netinka ir būdamas virtas. Virdami ar kepdami mes ne tik pašaliname toksiškus elementus, bet ir sunaikiname mums ypač būtinas medžiagas. Esant 43 ºC temperatūrai dvi iš aštuonių būtinų aminorūgščių negrįžtamai suyra. 47 ºC temperatūroje baltymai kreši, natūrali baltymo molekulės sąranga denatūruojama, angliavandeniai karamelizuojasi, perkaitinti riebalai virsta vėžį skatinančiais kancerogenais, natūrali ląsteliena žūva, sunaikinama nuo 30 iki 50 % vitaminų ir mineralų, visiškai suyra fermentai, kurie būtini ne tik virškinimui, bet ir kūno audiniams bei organams atkurti.

Fermentai – tai gyvenimas

Žaliavalgiai ypač pabrėžia fermentų svarbą, nes jie – energija. Fermentai yra gyvybė, tad žalias, termiškai neapdorotas maistas dar vadinamas gyvuoju dėl jame esančių gyvybiškai svarbių elementų, kurie, kaip jau matėme, veikiami aukštos temperatūros kinta arba žūva. Daugelį susimąstyti apie savo mitybą įkvepia gyvojo maisto propaguotoja, kelių knygų apie žaliavalgystę autorė ir garsi lektorė Victoria Boutenko. Ji ir visa jos šeima žaliavalgystės keliu pasuko, kai susidūrė su rimtais negalavimais: vaikų diabetu, nutukimu, skydliaukės padidėjimu, aritmija, lėtiniu nuovargiu, artritu, astma ir alergijomis. Nusprendusi ieškoti būdų, kaip pakeisti savo ir šeimos gyvenimo įpročius, lėmusius susirgimus, didelį dėmesį sutelkė į mitybą. Pradėjo gilintis, domėtis ir eksperimentuoti.

Virto maisto suvalgome daugiau nei žalio, nes jo maistingumas yra kur kas mažesnis. Tačiau ne tik.
Šiandien visi jie lyg iš naujo gimę, o Viktorija stengiasi ir kitiems kuo daugiau papasakoti ir padėti tapti sveikesniais. Jos knygas skaito ir lietuvaičiai, susidomėję kiek kitokiu požiūriu į mitybą. Savo knygą „Dvylika pakopų į žaliavalgystę“ ji pradeda įtaigiu pavyzdžiu, iliustruojančiu fermentų svarbą: „Mes negalime pamatyti fermentų plika akimi, bet matome jų veikimo rezultatą – gyvenimą ir energiją. Pavyzdžiui, jeigu paimsiu du migdolo riešutėlius, vieną žalią ir vieną kepintą, ir jeigu juos pasodinsiu į žemę, tai po trijų savaičių kepintas supus, o žalias liks ten, kur jį pasodinau.

Pavasarį, kai kalnuose ištirps sniegas, o vanduo prisotins žemę, riešutėlyje pabus gyvosios jėgos ir potencialiai jis gali išaugti į nuostabų migdolų medį, kuris atneš tūkstantį nuostabių riešutėlių. Kaip matote, skirtumas tarp kepinto ir virto yra toks pat, kaip tarp mirties ir gyvenimo.“

Skonio mįslė

Virto maisto suvalgome daugiau nei žalio, nes jo maistingumas yra kur kas mažesnis. Tačiau ne tik.

Žinome, jog maisto virškinimo procesas prasideda jau burnoje. Burnos ertmė veikia kaip mažytė laboratorija, kurioje įvertinamos valgomo maisto savybės ir pagal jas kiti virškinimo organai paruošiami tolesniam darbui. Įdomu tai, kad kai valgome termiškai neapdorotą, natūralų maistą, nepagardintą jokiais prieskoniais (pvz., druska), mūsų burnoje įsijungia natūralus stop ženklas, pranešantis mums, jog jau pasisotinome, tačiau jis neveikia, jei valgome virtą maistą.
Ar kada esate persivalgę, pavyzdžiui, šviežių obuolių ar pomidorų?

Įsivaizduokime, jog labai išalkome, čiumpame pomidorą, burnoje išsiskiria seilių. Pirmas pomidoras pats skaniausias, antras mažiau, o trečias, ketvirtas? Ar jis vis dar toks pat skanus kaip pirmasis? Ne, nes sumažėjo išsiskiriančių seilių kiekis. Tada mes griebiame druskos ir kas atsitinka? Stebuklingai tas pats pomidoras mums vėl atrodo skanus. „Mes paveikėme maistą taip, kad apgautume instinktyvų skonio blokatorių, kuris reguliuoja būtino maisto kiekį. Organizmas pasako mums, kad iš valgomo maisto pasiėmėme visas reikalingas medžiagas, kai burnoje nebeišsiskiria seilių“, – sako jau iš praėjusio karto mums pažįstamas italų natūropatas, gydytojas Džiuzepė Koka (Giuseppe Cocca). Į maistą dedama druska ir kiti prieskoniai padidina seilių išsiskyrimą, reikiamą šiems dirgikliams neutralizuoti, ir mums rodos, kad maistas tampa skanesnis.

Pirmas pomidoras pats skaniausias, antras mažiau, o trečias, ketvirtas? Ar jis vis dar toks pat skanus kaip pirmasis? Ne, nes sumažėjo išsiskiriančių seilių kiekis. Tada mes griebiame druskos ir kas atsitinka? Stebuklingai tas pats pomidoras mums vėl atrodo skanus.
„Automobiliui“ derantys „degalai“

Įsivaizduokite, patiekiamos keliais skirtingais būdais paruoštos bulvės: virtos, keptos ir gruzdintos. Kurios iš jų atrodo gardesnės? Dauguma žmonių pasirenka gruzdintas ir jie yra savotiškais teisūs. Mat kuo labiau maistą apdorojame, tuo labiau jis nutolsta nuo savo pradinės struktūros ir tuo didesnį pavojų skelbia organizmas. Gausiai išsiskiria seilių, o mes mėgaujamės tol, kol... daugiau nebetelpa. Instinktyvus stop, anot gyd. Dž. Kokos, įsijungia tik tada, kai valgome natūralų, neapdorotą ir specialiai nepaskanintą maistą. O virto maisto organizmas neatpažįsta kaip galinčio mus pasotinti, todėl jo be saiko kemšame, kol darosi sunku net judėti. O kada turime daugiau energijos – prieš valgį ar po jo?

Kad ir kokie būtume išvargę ar alkani, vos išvydę garuojantį valgį siekiame pirmojo kąsnio, o energijos iš kažkur atsiranda net su kaupu. Gyd. Dž. Koka sako, jog taip vyksta dėl išsiskiriančio adrenalino, t. y. organizmas pasiruošia gintis nuo „ateivių“ iš išorės, sutelkdamas energiją darbui. O požiūris, jog turime daug prisivalgyti tam, kad gautume energijos, jam atrodo klaidinantis. Mat dar prieš tai, kai iš maistinių medžiagų jos pasigaminame, nemažai ir išleidžiame.

Jeigu valgome daugiau negu reikia, virškinimo sistema maistui apdoroti turi sunaudoti ir daug daugiau energijos. Jei į automobilį pilame gerų ir jam tinkamų degalų, jis važiuoja tyliai ir tvarkingai, o jei blogų – pūkši. Taip pat ir mūsų kūnas: jei girdime ir jaučiame, kaip stengiasi su netinkamu maistu susitvarkyti mūsų organizmas, vadinasi, turime galvoti, kaip tuos „degalus“ pakeisti geresniais.

Gamta mus baudžia

Įprastą mitybą gerai pažįstame. Žinome, kaip jaučiamės pavalgę ir kokiais rezultatais mus apdovanoja toks pasirinkimas. Vienas garsiausių XX a. dietologų, gydytojas ir sveiko gyvenimo būdo šalininkas Herbertas Sheltonas įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kaip veikia mūsų organizmas ir gamtos dėsniai.

Kad ir kaip keistai skamba, žaliavalgiai teigia, jog virtas maistas – tai priklausomybė. Ir net itin stipri.
„Juk ligos – ne nelaimė, o bausmė už šių dėsnių pažeidimą“, – sako jis. O gal vis dar manome, kad užklupę negalavimai yra už nieką ir iš niekur likimo siųsta dovana? Viktorija Butenko savo paskaitų metu dažnai auditorijai užduoda klausima: „Ar esate kada nors persivalgę?“ Klausytojai atsako vieningu ir tvirtu „Taaaip!“ „Ar jums patiko savijauta persivalgius?“ – tęsia ji. „Neee!“ – sušunka salė. „O ar galite sau pasižadėti daugiau niekada nepersivalgyti?“ – klausia lektorė. „Ne“, – juokdamiesi patys iš savęs atsako susirinkusieji. „Tad kas iš tikrųjų sprendžia ir vadovauja jūsų elgesiui? Patys ar kažkas kitas?“ – retoriškai užbaigia Viktorija.

Šį klausimų žaidimą galime pritaikyti įvairioms temoms, nebūtinai tik kalbėdami apie persivalgymą. Taip galime apžvelgti ir kitus savo įpročius, kurie dažnai sukelia mums nemalonių pojūčių ar negalavimų.

Įpročių galia

Žalias maistas – gyvas maistas, duotas mums pačios gamtos, toks tobulas, koks sutvertas ir gebantis patenkinti visus žmogaus poreikius bei garantuoti sveikatą ir ilgą, šviesų amžių. Taip mano gyvojo maisto propaguotojai. Kad ir kaip keistai skamba, žaliavalgiai teigia, jog virtas maistas – tai priklausomybė. Ir net itin stipri.

Mūsų mitybos įpročius labai sąlygoja vadinamasis kultūrinis įspaudas, tėvų suformuojamas dar ankstyvojoje kūdikystėje. Gyd. Dž. Koka sako vieno nutikimo metu supratęs, kaip veikia kultūrinis įspaudas.

Žaliavalgiai mano, kad žmogus galėtų gyventi net iki 150 metų, jei tik nemanytų esantis gudresnis už gamtą.
Anuomet jis dar buvo studentas ir dažnai ateidavo vakarienės pas savo studijų draugą. Pastebėjo, jog kartais, artėjant valgymo metui, šeimininkai savo šunį uždarydavo sandėliuke. Kartą paklausė, kodėl jie taip daro. Šie paaiškino, jog kaskart, kai ant stalo atsirasdavo sūdytų ančiuvių, šuo imdavo virpėti it lapelis ir netrukus kaip pasiutęs šokdavo ant stalo jų ėsti. Taip jis reaguodavo tik į sūdytus ančiuvius. Gyd. Dž. Koka vėliau sužinojo, kad tą šunį šeimai padovanojo žvejai. Gyvūnas buvo nujunkytas šeriant jį sūdytais ančiuviais. Tai buvo pirmasis šuns maistas, nuo kurio jis tapo beveik priklausomas.

Nėra padėties be išeities

Taip ir mūsų skonio pojūčiai priklauso nuo to, koks buvo pirmasis maistas nujunkius ir ankstyvosios vaikystės metu. Gyd. Dž. Kokos paskaitų apie žaliavalgystę pabaigoje visuomet gaminami patiekalai iš termiškai neapdoroto maisto. Jie patiekiami taip, kad būtų patenkintas sunkiai išraunamas kultūrinis įspaudas. Kartą buvo ruošiami žalių cukinijų „makaronai“ su pomidorų padažu. Viena dalyvė tąkart prasitarė: „Aš suvalgiau tris porcijas ir jaučiuosi puikiai, bet išties nebūčiau suvalgiusi nė pusės, jei cukinijos būtų ne spagečių formos. O dar tas padažas! Viskas tikrai priminė man įprastus makaronus su pomidorais.“

Praktikuodami žaliavalgystę vartojame tokį maistą, kokį mums sutvėrė motulė gamta ir šitaip patenkiname savo, kaip rūšies, poreikius, mano žaliavalgiai. O pasitelkę vaizduotę ir kūrybiškumą galime patenkinti ir savo psichologinius poreikius – numalšinti kultūrinį įspaudą.

Žaliavalgiai mano, kad žmogus galėtų gyventi net iki 150 metų, jei tik nemanytų esantis gudresnis už gamtą.


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 02 Lap 2012, 12:33 
Forumo senbūvis
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:02 Gru 2011, 22:03
Karma: + 4 -
Pranešimai:820
Lytis: Vyriška
Vietovė: Čia
Apie vyrą, kuris valgo vien žolę :)
http://www.sveikata.info/maistas-maisto ... zolevalgis


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 17 Vas 2013, 19:42 
Naujokas
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:03 Sau 2013, 11:55
Karma: + 0 -
Pranešimai:3
Miestas: Vilnius
Lytis: Vyriška
Vietovė: vilnius
Žinomas architektas tapęs žaliavalgiu: „Ką jūs valgote, kvailiai?!“:
http://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/sko ... ailiai.htm


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 17 Vas 2013, 19:44 
Naujokas
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:03 Sau 2013, 11:55
Karma: + 0 -
Pranešimai:3
Miestas: Vilnius
Lytis: Vyriška
Vietovė: vilnius
O.Dzindzeleta: tapusi žaliavalge pamiršau, kas yra nuovargis, kremai veidui ir dezodorantas:
http://www.delfi.lt/news/daily/Health/o ... z2LBBqgOFZ


Į viršų
 Aprašymas  
 

Re: Straipsniai apie žaliavalgystę lietuvių kalba
StandartinėParašytas: 31 Kov 2014, 06:44 
Forumo Rėmėjas
Vartotojo avataras
Atsijungęs

Užsiregistravo:08 Vas 2014, 00:15
Karma: + 0 -
Pranešimai:7
Lytis: Vyriška
Vietovė: Vilnius
Sveiki,

Kviečiame užsukti skaityti straipsnių [ http://www.rawjus.lt/category/straipsniai/ ] ir receptų [ http://www.rawjus.lt/category/receptai/ ]


Miglė ir Bogdan

_________________
Paveikslėlis
Rawjus.lt >> Termiškai neapdorotas ekologiškas maistas ir žinios apie efektyvią mitybą, receptai, diskusijos.


Į viršų
 Aprašymas  
 

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 


 Panašios temos   Autorius   Atsakymai   Peržiūrėta   Paskutinis pranešimas 
[P] Receptų knygos ir žurnalai. Anglų kalba.

forume Turgelis

Natalija_P

2

242

17 Lie 2014, 22:52

Zaliavalgyste ir diabetas

forume Žaliavalgių pažintys

LoretaGun

18

899

10 Rgp 2013, 19:11

Žaliavalgystė ir Nėštumas

forume Mūsų šeima

darvienas

0

336

02 Sau 2014, 14:09

apie uodus

forume Pokalbiai įvairiomis temomis

marius

7

499

20 Geg 2013, 18:51

Konkursas apie teisingą konservavimą

forume Renginiai

Laimis Žmuida

0

344

13 Rgp 2013, 06:25


Visos datos yra UTC + 2 valandos


  Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Lankomumo statistika
Parama forumui


Paremkite svetainę SMS žinute

Founded by AUM.lt
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Installed by Serveriai.lt
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007