Nepajaučiau jokių rezultatų, manau, nieko jis neveikia, nes turėtų kažkas jaustis jeigu mėnesį naudoji kažką. O čia nieko nieko...beje, juodojo graikinio riešuto kapsulės, man irgi kažko tai nelabai tiko - labai inkstus sudirgino, pradėjau vartot ir nustojau, nebegalėjau gerti. Tas pats ir su vynuogių kauliukais, pasigaminau iš kauliukų miltelius ir bandžiau gerti rytais su vandeniu - turėtų sutraukti laisvuosius radikalus kūne, žiauriai sutraukiantis skonis jų, gal aš per didelį kiekį gėriau, neradau info, kaip tiksliai naudoti, bet man irgi prisimenu, labai skaudėjo inkstus nuo jų.

Matai, kaip su tuo Zaperiu, pasirodo. Kažkur skaičiau, kad ten daug kas nuo veikimo dažnių priklauso. Reikia, kad Zaperio dažnis sutaptų būtent su konkrečių kirmėliukų kažkuriuo ten dažniu. Tų Zaperių yra įvairių: su labai mažai tų dažnių ir su daug. Tai gal tame problema. Nors aš kai knygą "kaip pasveikti nuo visų ligų" nusipirkau ir perskaičiau, tai man skeptikas įsijungė jau vien nuo pavadinimo. Bet išbandyti viską ir aš mėgstu. Na, Zaperio jau nebandysiu - ačiū tau, Sigita M. už atsakymą.
Juodojo graikiško riešuto irgi nebandžiau, kaip ir vynuogių kauliukų. Planuoju vasaros pabaigoje, kai bus arbūzų sezonas, bandyti savaitę valgyti po pusę arbūzo su visomis sėklomis. Tik sukramtyti jų nesitikiu, tai kažkaip reikės plaktuvą į pagalbą pasitelkti. Tikiuosi, kad vis tiek veiksminga bus ir su plaktuvu. Šiaip tai kasdien į pietų kokteilį deduosi daug imbiero šaknies, tai viliuosi, kad gal kirmėles imbieras kažkiek naikina.
Aš jau tris mėnesius ryte geriu daug ciberžolės miltelių su medumi, juodaisiais pipirais, ir citrinos sultimis. Bet čia kitais sumetimais. Negaliu atsikratyti beveik nevaldomo potraukio saldumynams, tai ciberžolė kažkiek gal insuliną organizme patvarko, tai potraukis tikrai sumažėjo. Ir kepenys, sako, gerai valosi nuo ciberžolės.
Žodžiu, nenurimkim ir sėkmės mums

Kadangi juodojo graikinio riešuto kapsulės atkrito, tai šį pavasarį sugėriau kursą pelyno ir gvazdikėlio, tokio gero efekto nebebuvo kaip rudenį, nes bitkrėslės nebeturėjau. O vasarą, jeigu tik mano arbūzai gerai užderėtų, tai būtų amen tom kirmėlėm na ir mano didžiausias vaistas šiuo metu yra bėgimas, nevalgymas vakarienės ir sultys, ypač kuriose yra obuolių. Labai jaučiu kaip atsigavę kepenys nuo sulčių, sumažėjo alergijos. Neseniai atradau labai keistą būdą nugarai, pastebėjau kad savaitgaliais naktim skauda labai, galvojau nuo fizinių darbų. Ale perskaičiau info internete, kokios miegojimo pozos geros, kokios ne. Savaitgaliais tenka lova dalintis su draugais, kurie guli kojų gale tai tenka miegot susirietus, pasirodo reikia gulėti tiesiai kaip styga, geriausia ant kairio šono, ant dešinio ne, kad negulėt ant kepenų arba ant nugaros. Tai jei taip miegu, tai neskauda nugaros naktimis

Sultys tai tikrai nuostabus dalykas, bet palauksiu šviežių daržovių. Bet bėda, kad pirkti jas turiu iš parduotuvės. O vakarienės nevalgymas man sunkiai prieinamas. vakarienė pas mane pagrindinis valgymas. Tai mane jau baigia pribaigti, bet nežinau, kaip elgtis, nieko nesugalvoju, nes ryte einu į darbą, tai pusryčiai ciberžolė su medum, pipirais ir citrinos sultimis, pietūs 14.00 val. vaisių kokteilis su garšvomis dabar, kurių prisirenku visai savaitei ir nežinau, ar savaitę pastovėję šaldytuve, nepraranda savo gerųjų savybių jos? O vakarienė jau nežaliavalgiška ir aš ja siaubingai nepatenkinta. Vakarienė pas mane su valgymo sutrikimais. Priaugau svorio, pernykščių džinsų per sprindį negaliu užsisegti. Žiauru. Ir kol dirbu, kažkur iki rugsėjo mėn nieko negaliu sugalvoti, neužtenka nei išradingumo, nei valios, nei nieko neužtenka. Pilvas ant nosies lipa, žodžiu - SOS!!!
O dėl stuburo, tai man Cigunas patiko būtent vieni pratimai. Ir pagalvė labai svarbu, ir čiužinys, ir patogi poza, kas be ko. Draugai irgi svarbūs, žinoma, kur prie kojų miega, bet kažkaip reikia su jais kompromisą rasti

Tai jūs gal labai anksti į darbą išeinat? Aš kai įpratau nevalgyti vakare, tai galiu ir labai anksti ryte puotauti Valgyt tikrai norisi atsikėlus, pasigaminu ryte tikrai karališkus pusryčius, palepinu save už savo valią Gerai ryte valgyt nežalius pusryčius dėlto, kad priešingai nei vakare, ryte tikrai neprisiėsi, neapsiėsi ir net nepagalvosi apie kažkokius dar papildomus desertus. Pavalgai ramiai, skaniai ir eini į darbą. Mano labai skanios kruopų košės kiekvieną rytą būna skirtingos. Angliavandeniai gauti iš virtų kruopų yra lėčiau įsisavinami, jeigu lyginsim su šviežiais vaisiais, ir dėlto ir energijos ir sotumo užtenka ilgam, kas ir reikalinga, jeigu išeini kažkur į darbą ir turi susikaupti protiniam darbui arba dirbti fiziškai. Gauta energija iš tokių pusryčių, man sugrįžta kaip tik vakare, kai tos energijos reikia sportui. Tada išsikraunu ir fiziškai, ir dvasiškai ir einu miegot - miego kokybė nevalgius yra labai didelė, nekankina nei nemiga, nei sapnai, niekas

Turiu planą ir sumanymą savo virtus pusryčius paversti gyvais, naudojant šarminėj terpėj užveistas gerąsias bakterijas. Kas iš to gausis nežinau, šiuo metu veisiu tas bakterijas Būtinai papasakosiu, jeigu kas gausis

Labai rimtai galvoju apie tas košes ryte. Gyvenime nesu išvirusi jokios košės, tur būt. Nelabai įsivaizduoju, kaip 7 val ryto galima valgyt tokį tirštą daiktą. Jau ne vienerius metus mano pusryčiai tik visiškai skysti. Bet priėjau liepto galą ir taip likti, kaip yra dabar, jau nebegali. Mano endokrininė sistema gyvena paskutines dienas. Stogas savo vietoje irgi, tur būt, paskutines dienas, nes jaučiu, kad greit čiuož tolyn nuo manęs. Todėl pasiryžau bandyti tai, ko nesu niekada dariusi. Gal nustosiu vakare ėsti kokias šešias valandas iš eilės prie kompo.
Prieš kokius dvejus metus galvojau, kad atradau nuostabiai stebuklinga maitinimosi būdą, kuriuo maitinsiuos visą likusį gyvenimą, ir kuris ilgai ir nepavedė. Bet kad jis paves, tai man kaip perkūnija iš giedriausio dangaus. Ir svarbiausia, kad tik prasideda laukinės žolės, iš kurių darausi pietų kokteilį, tai dabar neįsivaizduoju, kaip čia viskas susirikiuos, bet keisti reikia viską iš pagrindų. Jei prieš ketverius metus pradedant žaliavalgiauti, mokytojų ir pavyzdžių buvo labai daug ir dėl to jokios problemos nebuvo, tai dabar turiu pasikliauti tik savom jėgom ir susikurti kažką savarankiškai. Kaip galiu susikurti, jei nesu to reikalo specialistė? Bet faktas, kad košes ryte bandysiu. Sigita M., gal galėtum parašyti, kokias košes tu valgai, kaip pasiskanini jas, kaip atrodo tie tavo karališki pusryčiai? Kokių kruopų man nusipirkti? Net nelabai žinau, kokių aplamai yra tų kruopų variantų, iš ko gaunasi skanios košės, o kas netinka. Žodžiu, panika mano laive didžiulė, o pasitikėjimo savo jėgomis nėra. Pilvas po senovei nenyksta, į jokius drabužius netelpu, verkiant reikia numesti 5 kg. Pasirodo - tai neįmanoma. Vat kokiuose atrodo, paprastuose dalykuose atitrenki į nepramušamą sieną.
Ir apie tas tavo auginamas bakterijas, Sigita M., labai įdomu. Gal ir man kažkas iš ten tiktų?

Paprastos tos mano košės - žirnių, grikių, perlinių kruopų, manų, ryžių. Paskaninu gabaliuku kokoso sviesto ir įvairiausiais prieskoniais arba tik truputį druskos ir pipirų, kaip norisi. Karališki pusryčiai, tai gali būti net blynai su bananais arba orkaitėje keptos morkos, cukinijos ar kopūstai. Visą laiką būna labai skanu, nes labai norisi valgyti ankščiau irgi neįsivaizdavau, kad 7 ryto galėčiau valgyt tokį rimtą maistą, bet nebegalėjau daugiau ėsti vakarais ir stresuot kaskart, kad tik greičiau namo grįžt ir nebūtų tas valgymas naktį, o taip būdavo pastoviai - vakarienė 21.30. Dabar idealu, jokių nervų, galiu laisvai planuotis laisvalaikį ir grįžt namo kada tik noriu.

Bakterijas išbandinėju dabar visais būdais kaip jas pasigaminti ir naudoti, manau, jau greitai galėsiu aprašyt įdomu, kad tai neįprastas man toks būdas - veisti jas šarminėj terpėj. Tai visai kas kita, nei tarkim rauginti kopūstai, kur bakterijos rūgščioj terpėj dauginasi. Įkelsiu po savaitgalio video apie tai, įdomus labai dalykas