Mane ikvepe ir vis kai apsilankau ikvepia Tadas Lomanas
jo puslapyje galima rasti daug naudingos informacijos
apie žaliavalgystę ir susijusius dalykus

http://toltikkontaktai.blogas.lt/

Tai kad Tado istorija daug maž kiekvienas save gerbiantis LTžaliavalgis žino:) Tu apie save, apie save. Juk esi ne mažiau įdomus žmogus, galintis daug ką gero žmonėms papasakoti, pasidalinti

Jo pavyzdys mane žavi (mane žavi kiekvieno žaliavalgio patirtis, pasirinkimas gyventi kitaip), man net teko garbė su juos susirašinėti ir įstrigo jo laiško žodžiai(paprasti ir taiklūs): kad svetimom rogėm toli nenuvažiuosi, tad neverta aklai sekti kitų pavyzdžiu

Tadas Lomanas paliko šį pasaulį vos prieš keletą dienų, savo 35-ojo gimtadienio išvakarėse savo žemėje, savo meilės erdvėje... Visada prisiminsiu jį kaip šviesios sielos žmogų, pilną įkvėpimo...ilsėkis ramybėje, sielos broli....

Mildos laiškai ir eilės savo mylimąjam:

http://laiskaitadui.weebly.com/laiscaronkai

Kol mes gyvi, pasitaisyti galim...
Suvokę viską, atgailaut...
Atleist.
Nekeršyt priešams, mylimus
Išsaugot,
Draugus, kuriuos atstūmėm,
Sugrąžint...
Kol mes gyvi, apsidairyti galim...
Išvysti kelią tą, kuriuo mes nėjom,
Pašokę iš sapnų košmaro, atsistumti
Nuo prarajos, kurią, deja, priėjom.
Kol mes gyvi...Ar daug kas sugebėjo
Išeit neleisti savo mylimiems?
Atleisti jiems gyvendami nespėjom,
O kaip jų atleidimo paprašyt pirmiems ?
Kuomet jie pasuka į tylą,
Iš ten, iš kur negrįžta niekas,
Pakanka mums minutę gilią
Suprast, kokie kalti mes liekam...
Ir Foto , šitas nespalvotas kinas,
Pavargę akys –žvilgsnis , matom, tas
Seniai jisai jau mūsų nekankina
Už tas akimirkas kartu retas,
Ne už skambutį, šilumą , už kitką...
Ir ne veidai dabar prieš mus – šešėliai,
O kiek jiems buvo pasakyta pikto
Tom frazėmis, kurios jau net užžėlė.
Bukasis skausmas – kaltę jis nulems –
Kaip drasko , šiurpuliais parodo galią.
Už viską, ko mes nepadarėm jiems.
Atleidžia jie. Mes patys sau – negalim.

Vladimiras Bergeris ir Jelena Korabliova
Vertimas iš rusų kalbos Tautvydos Marcinkevičiūtės

Šiais metais jau ne pirmas atvejis, kai būtent laimingiems žmonėms, kurie rado vienas kitą , sukūrė savo gerovę, taip atsitinka.... Gal čia taip atsitinka, kad nebūtume taip prie tos savo išorinės laimės taip jau prisirišę ir egoistiški ....

Nemanau... jei labiau pasidomėtum Tado ir Mildos veiklom paskutiniais metais.

Tai nieko nesusiję su su žmogaus išorine veikla, o greičiau su vidine, nesinori gilintis ir svarstyti kitų žmonių sielos būsenų, geriau užsiimkime savo, kokius neigiamus jausmus mums sukelia viena ar kita situaciją , ar laikome visata neteisią, kad duoda vienus ar kitokius išbandymus , ką mes atiduodame visatai susidūrę su tokiomis situacijomis, ką jaučiame ir galvojame , ar spinduliuojame visiems besąlygiška meile, ar vis tik maitiname savo ego , kuris nori kažko vis didesnio ir vis didesnio malonumo ? Ar mums nesvarbu kokia ten situacijoje išorėje, o svarbu tik tai kas mūsų viduje, ką jaučiame visiems aplinkui ?